Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
LT EN RU
Pradžia   »   Naujienos   »   Kurorto įmonės ir įstaigos mokės už miesto lietaus nuotekų tinklo priežiūrą

Kurorto įmonės ir įstaigos mokės už miesto lietaus nuotekų tinklo priežiūrą

Vasaros pabaigoje pajūrį užpylusios smarkios liūtys patikrino ir Palangos lietaus kanalizacijos vamzdynų  būklę  –  lietus ar tirpstantis sniegas nuo paviršiaus į vandens telkinius nubėga po žeme išraizgiusiais paviršinių nuotekų surinkimo tinklais, kurių bendras vamzdynų ilgis mūsų mieste siekia daugiau nei 50 kilometrų. 

Jų priežiūra ir gera būklė yra labai svarbi. Šiukšlėmis užsikišusios ir laiku neišvalytos vandens nubėgimo grotelės ar kur nors pažeistas vamzdis didesnių liūčių metu tam tikroje gatvės vietoje, ar didesnėje teritorijoje  gali virsti tikru potvyniu.

Tai rugpjūtį atsitiko ir Palangoje. Per trumpą laiką iškritus dideliam kritulių kiekiui patvino ir tapo sunkiai išvažiuojama Pirties gatvės atkarpa ties žuvies perdirbimo įmone ir Bangų – Smilgų gatvės sankirta, kuri yra žemiausia Bangų gatvės vieta. Šiose vietose susitvenkė tiek vandens, kad geso gilią balą mėginusių įveikti automobilių varikliai.

Vamzdį pažeidė medžių šaknys

Problemą spręsti pradėję UAB „Palangos vandenys“ specialistai išsinuomavo techniką, kuria užliejamose kurorto vietose buvo patikrinti ir praplauti lietaus nuotekų vamzdynai.  

Paaiškėjo, kad Pirties gatvėje, nuo kurios paviršinių nuotekų tinklas šakojasi link Kretingos gatvės,  lietaus vandenį sulaikė ties V.Jurgučio mokyklos stadionu po žeme esančius keraminius vamzdžius išlaužusios medžių šaknys.

Padarytose vidaus nuotraukose matėsi, kad šalia trasos esančių medžių šaknys yra tankiai įaugusios į vamzdį. Per ilgą laiką sąšlavomis apkibusios šaknys sudarė tankų rėtį, pro kurį sunkiai pratekėdavo vienu metu susitvenkęs didesnis vandens kiekis. Šioje vietoje  įmonei „Palangos vandenys“ teks pakeisti apie 50 metrų ilgio vamzdžio atkarpą.

Bangų – Smilgų gatvės sankirtoje lietaus vanduo kaupdavosi dėl kitos priežasties. Šioje vietoje ties Bangų  gatve einantis 35 centimetrų skersmens vamzdis buvo dalinai užsinešęs smėliu,  kuris vietomis vamzdį buvo susiaurinęs daugiau nei trečdaliu. Todėl stiprios liūties metu gatvėje susikaupęs vanduo negalėdavo greitai nutekėti.

Valant apie 250 metrų ilgio Bangų gatvės lietaus nuotekų vamzdyną iš viso buvo išsiurbta beveik 3 kubiniai metrai smėlio.

Tinklų priežiūra kainuoja

Užpernai priimtu Palangos miesto tarybos sprendimu viešu paviršinių nuotekų tvarkytoju nuo 2020 metų savivaldybė paskyrė UAB „Palangos vandenys“, kuri prižiūri viso miesto paviršinių nuotekų surinkimo tinklus.

O nuolatinė jų priežiūra ir remontas kainuoja.   Pernai paviršinio vandens surinkimo trasų priežiūrai bendrovė išleido 33 tūkst. eurų. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį – jau 16 tūkst. eurų.

Įmonei brangiai atsiėjo ir skubus tinklų remontas  lietaus užtvindomose Pirties bei Bangų gatvėse. Beveik 4,5 tūkst. eurų kainavo diagnostinės ir praplovimo technikos nuoma. Dar apie 5 tūkst. eurų prireiks keičiant 50 metrų ilgio medžių šaknų sulaužytą lietaus nuotekų vamzdyno dalį. 

Tačiau iki šiol UAB „Palangos vandenys“ miesto paviršinio vandens surinkimo tinklų priežiūrą finansavo iš savo apyvartinių lėšų. Tik neseniai buvo patvirtintas paviršinio vandens tvarkymo mokestis, kuris įmonei leis padengti šių tinklų priežiūrai skirtas išlaidas. 

„Palangos vandenys“ veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vandens įstatymu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu. Šiuose teisės aktuose įtvirtinta principas, kad sąnaudas, patirtas įgyvendinant vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, turi padengti vandens vartotojas pagal nuotekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuo 2015 metų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas susigrąžinti patiriamas sąnaudas vandens tiekimo įmones įpareigojo ir už paviršinių nuotekų tvarkymą.

Tai reiškia, kad už paviršinių nuotekų sistemos priežiūrą turi mokėti tų sklypų savininkai ar nuomotojai, kurie yra prijungti prie savivaldybei priklausančių paviršinių nuotekų infrastruktūros. Teisės aktai numato, kad už paviršines nuotekas moka tik abonentai – bendrovės, įmonės, įstaigos, komercinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys.

Palangoje šis mokestis pradedamas taikyti apie 130 abonentų.

Palangoje tarifas – vienas mažiausių

Pagal vartotojų skaičių, prižiūrimų tinklų ilgį ir jų priežiūrai būtinas sąnaudas kubinio metro paviršinių nuotekų tvarkymo kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kainos nustatomos tokios, kad tik padengtų paviršinių nuotekų tvarkytojo patiriamas sąnaudas.

Šiuo metu  VERT paviršinių nuotekų tvarkymo kainas yra nustačiusi kiek daugiau nei pusėje šalies savivaldybių.

Brangiausiai už lietaus vandens tvarkymą mokama Birštone – 27, Visagine – 26 , Plungėje – 25 , Elektrėnuose ir Anykščiuose – po 24 centus už kubinį metrą paviršinio vandens.   Mažiausias mokestis  paskaičiuotas Rokiškyje – 4, Akmenėje ir Šilutėje –  po 6, Panevėžyje ir Lazdijuose –  po  7 centus. Kaimyniniame Kretingos rajone už paviršinio vandens kubą mokama 14, o Klaipėdoje – 13 centų.

Palangoje nustatytas 10 centų tarifas yra vienas mažesnių šalyje.

Paviršinių nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal meteorologinę pažymą apie regione per 30 paskutiniųjų metų užfiksuotą vidutinį daugiametį kritulių kiekį ir juridinio asmens naudojamo žemės sklypo plotą. Apskaičiavus mokestį už metus, jis bus mokamas kas mėnesį lygiomis dalimis.  

Nustatytas vidutinis daugiametis kritulių vidurkis galioja 10 metų ir naujai perskaičiuojamas tam  laikotarpiui pasibaigus. Pavyzdžiui, iki šiol meteorologų duomenimis Palangos regione buvo nustatytas vidutinis 849 milimetrų kritulių kiekis per metus. Šiemet jis buvo perskaičiuotas ir naujai nustatytas 823 milimetrų kiekis bus taikomas dešimčiai metų.

Dabar yra nustatyta, kad Palangoje juridinių asmenų teritorijose bendras lietaus nuotekų kiekis, išleidžiamas per centralizuotus savivaldybei priklausančius lietaus nuotekų tinklus,  per metus siekia 763 tūkst. kubinių metrų, o UAB „Palangos vandenys“ pajamos už jų tvarkymą sudarys 76,3 tūkst. eurų per metus.

Mokestį įtakos sklypo dangos

Apskaičiuojant juridinio asmens teritorijoje susikaupiančias paviršines nuotekas reikšmę turi ir žemės sklypo paviršiaus dangos.

Pavyzdžiui, įvertinant metinį kritulių kiekį stogų dangoms taikomas didžiausias 0,85 koeficientas, kietoms ir vandeniui nelaidžioms dangoms (asfaltuotam paviršiui) – 0,83, akmens grindiniui – 0,78.

Tam tikrai teritorijai apskaičiuotas kritulių kiekis perpus mažės, jei paviršiai yra iš dalies laidūs vandeniui:  sutankintas gruntas, žvyras, skalda – 0,4 koeficientas. Žaliesiems plotams: pievoms, vejoms, gėlynams, kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra taikomas 0,2 koeficientas.

Juridinių asmenų naudojamų teritorijų  žalieji plotai, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra ar žemės ūkio naudmenos į apmokestinamą paviršių neįtraukiamos. Už paviršinių nuotekų tvarkymą nereiks mokėti miesto pakraščiuose ar tose miesto vietose veikiančioms įmonėms, kur nėra šių nuotekų surinkimo infrastruktūros, o lietaus nuotekos pačios įmonės yra nuvestos tiesiai į upelius ar vandens telkinius, o ne į Palangos miesto paviršinių nuotekų tinklus.

Didžiausias mokėtojas – savivaldybė

Juridiniams asmenims, kuriems teks mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą, yra svarbu, kokio dydžio mokesčio reiktų tikėtis? UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis pateikė tokį pavyzdį.

Dabar nustatyta, kad Palangos regione per metus iškrenta 823 milimetrų kritulių. Vadinasi, įmonei priklausančiame, pavyzdžiui, 10 arų kietos dangos plote per metus iš viso iškrenta 823 kubiniai metrai kritulių ir tiek nuotekų surenkama savivaldybei priklausančia infrastruktūra. Už tokį kiekį nuotekų įmonė per metus turėtų mokėti 82,3 euro.

Tačiau pritaikius kietoms dangoms skirtą 0,83 koeficientą, sklypui tenkantis kritulių kiekis sumažėja iki 683, 09 kubo per metus.  Vadinasi, 10 arų ploto teritoriją, kurią sudaro kieta danga,  turinti įmonė  per metus  mokės 68 eurus 31 centą – po 5,69 euro kas mėnesį.

Didžiausias šio mokesčio mokėtojas mieste yra Palangos savivaldybės administracija, kuriai priskaičiuojami visi savivaldybėje esantys bendro naudojimo plotai – gatvės, aikštės, takai. Pritaikius koeficientus įvairioms dangoms nustatyta, kad  savivaldybės valdomuose plotuose per metus  iškris beveik 407 tūkst. kubų kritulių per metus. Už tą kiekį savivaldybė bendrovei „Palangos vandenys“ sumokės apie 41 tūkst. eurų per metus, arba po 3390 eurų per mėnesį, neskaitant PVM.

Didžiausias teritorijas valdančių įmonių ir įstaigų mokestis bus gerokai mažesnis – iki 250 eurų per mėnesį.  .    

 

KONTAKTAI

UAB Palangos vandenys
Austėjos g.36, LT-00163 Palanga
Įmonės kodas: 152447391
Tel. (8-460) 41221
El.paštas: ofisas@palangosvandenys.lt
a.s.  LT497180600000467883,
AB Šiaulių bankas


  Darbo laikas
 
I-IV 8.00 -17.00
V 8.00 - 14.30

  Pietų pertrauka
  12.00 - 12.30